atginti — 1 atgiñti, àtgena, àtginė tr. 1. nuo savęs tolyn nuvaryti: Kad aną šalin nuo savęs atgeni, jis apent grįžta pas tavęs P. 2. refl. atsivyti: Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena BsPII83. 3. į kurią nors vietą nuvaryti gyvulius … Dictionary of the Lithuanian Language
atginti — atgi̇̀nti vksm. Pasiim̃k lãzdą, kàd nuo šunų̃ atsigi̇̀ntum … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atgynioti — atgỹnioti 1. iter. 2 atginti 1: Eik, aš atgỹniosu Slnt. | refl.: Manasis kai levas lig galo atsigỹniodamas prieš kibo MitI79. 2. plg. 2 atginti 3: Gaila, mano Onikė toli, – maniau sau, dabar niekas manęs nuo jos neatgyniotų Žem. gynioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
antginti — 1 antgiñti, añtgena, añtginė (ž.) tr. 1. užvyti ką ant ko nors: Šuo katę ant trobos añtginė Vvr. 2. pavyti: Į kalną belipančią mane añčginė Vkš. ginti; antginti; apginti; atginti; daginti; įginti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apginti — 1 apgiñti, àpgena, àpginė tr. 1. J aplenkti. 2. į kurią nors vietą daugelį gvvulių privaryti: Ganyklą avimis apgiñti, avis ant ganyklos varyti, giñti KI229. Apginė karvėms visus mano padaržius ir nuganė Šts. 3. išginti gyvulius anksčiau už… … Dictionary of the Lithuanian Language
apginti — 2 apgìnti, àpgina, apgynė tr. 1. išsaugoti, atremti puolimą: Klesti žemė, kurią mūsų rankos apgynė rš. Apgynė tėvynę nuo interventų sp. Apìgina Slm. | Aš apgyniau aną nuo vilko J. Papievis, nušokęs nuo prieklėčio, apgynė Puodžiūną nuo šuns… … Dictionary of the Lithuanian Language
atbaidyti — tr.; SD217 1. bauginant atitraukti nuo ko, atbauginti: Buvau suderėjęs arklį, tik kaimynas atbaĩdė (atkalbėjo) Srv. Jų nė viena priespauda notbaido DP18. | refl.: Atsibaidỹs nuo mūs namų visi žmoneliai Ml. 2. K baidant artyn atvaryti, atginti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
atblokšti — atblõkšti, atblõškia (àtblaškia), àtbloškė tr. 1. K atmesti, atsviesti: Atblõkšk man čia peiliuką, negaliu pasiekt Rm. ║ atpūsti: Vėjas àtbloškė debesis ant mūsų Sr. ║ atversti, atsiausti: Smarkus vėjo gūsis atbloškė kailiniukų skverną… … Dictionary of the Lithuanian Language
atbriauti — 1. tr. atstumti, nugrūsti: Jiems (kinams) pasisekė japonus atgal atbriauti prš. 2. refl. žr. atsibrauti: Ciecorius Aleksandras, į aną kampą ... nukeliavęs, atsibriaujančiąją priegadą kiek galima atginti norėdams KA116. briauti; atbriauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atbrukti — 1 atbrùkti, àtbruka, o (àtbrukė) tr. 1. menk. atiduoti, atkišti: Ar jau atàbrukė Jonui skolą? Ds. 2. atvaryti, atginti: Atbrukė nabagus gyvulėlius nuo pusiaudienio Tr. 3. refl. atsidanginti, ateiti, atvažiuoti, atsigrūsti: Baisiai nelaiku… … Dictionary of the Lithuanian Language
